The Steel Edit — jewelry journal
Prieš trejus metus nusipirkau odinį diržą už 45 eurus, kuris po pusmečio pradėjo luptis tarsi senas tapetų sluoksnis. Pardavėjas tik gūžtelėjo pečiais: „Na, juk tai odos atliekos, ką norėjote?“ Tą akimirką supratau, kad etiketės ant odinių gaminių dažnai sako mažiau nei tylėjimas. Oda – ne vienas ir tas pats, nors visi gamintojai vartoja tuos pačius žodžius: „natūrali“, „tikra“, „premium“, „ekskliuzyvinė“. Bet kas slepiasi už šių terminų?
Europos Sąjungoje „tikra oda“ reglamentuojama Reglamentu (ES) Nr. 1007/2011, kuris draudžia šią etiketę naudoti, jei gaminyje yra mažiau nei 80% odos. Likę 20% gali būti sintetika, klijai ar net popierius. O „oda“ be „tikros“ gali būti ir gaminių, kuriuose odos – vos 50%. Dar blogiau: „odinė pamušala“ dažnai reiškia odos dulkes, priklijuotas prie audinio. Pats mačiau tokį „diržą“ iš arčiau – po viršutiniu sluoksniu slėpėsi kartonas, padengtas plonu odos miltelių sluoksniu.
Jei norite išsamiau sužinoti, kaip atskirti tikrą odą nuo sintetinių imitacijų pagal ES reglamentus, pasidomėkite oficialiais tekstais Gemzara.
„Full-grain“ oda – aukščiausios kokybės, nes ji nepjaustyta, nešlifuota ir išlaikė natūralią tekstūrą. Tokia oda atsparesnė įtrūkimams, nes išsaugo kolageno skaidulas, kurios suteikia tvirtumą. Jos kaina aukštesnė, bet tarnauja dešimtmečius. Priešingai, „corrected-grain“ oda – tai „full-grain“, kurios paviršius nušlifuotas, dažytas ir išspaustas dirbtinis raštas. Ji atrodo tobulai lygi ir blizganti, bet po poros metų pradeda lupytis. Mano pirmieji odiniai batai buvo būtent tokie – lygūs, blizgantys, bet po žiemos virto skutais.
„Genuine leather“ – dažniausiai žemiausios kokybės oda, gaminama iš likučių, kurie lieka po „full-grain“ ir „top-grain“ odos pjovimo. Tokia oda plona, silpna ir greitai susidėvi. Kartą pirkau tokį piniginę – po mėnesio ji buvo panaši į seną laikraštį, kuris lūžta perlenkus. Dar blogiau „bonded leather“ – tai odos atliekos, sumaišytos su poliuretano klijais ir suspaustos į lakštus. Ji gali būti net 90% sintetinė, bet vis tiek vadinama „oda“. Tokie gaminiai dažnai kvepia chemija ir greitai praranda formą.
Kaip atskirti tikrą odą nuo imitacijos be etiketės? Pirmas žingsnis – uoslė. Natūrali oda turi specifinį, sunkiai apibūdinamą kvapą, kurio nepakartoja joks sintetinis pakaitalas. Jei oda kvepia plastiku, chemija ar netgi klijais – bėkite. Antras – lietimo testas. „Full-grain“ oda šilta ir šiek tiek šiurkšti, o „corrected-grain“ – lygi ir šalta, tarsi plastikas. Trečias – vandens lašo testas. Ant tikros odos vanduo susigeria per kelias sekundes, o ant sintetinio – susitelkia lašeliais arba nuteka. Jei oda atrodo per daug tobulai lygi ir blizganti – ji greičiausiai ne tokia, kokia atrodo.
Kitas svarbus rodiklis – odos storis. Jis matuojamas milimetrais arba uncijomis (1 uncija = 0,4 mm). Pavyzdžiui, batai turėtų būti bent 1,8–2,2 mm storio, o piniginės – 0,8–1,2 mm. Jei oda plonesnė, ji greitai susidėvės arba pradės trūkinėti. Taip pat verta žiūrėti į siūles: natūrali oda siuvama tvirtais siūlais, dažnai iš poliesterio ar nailono, o pigūs gaminiai – silpnais, kurie greitai trūkinėja. Mano patirtis rodo, kad jei siūlė atrodo per plona arba lengvai ištraukiama – ji tokia ir yra.
Vandeniui atsparumas – dar vienas mitas. Jei etiketėje parašyta „waterproof“, tai nereiškia, kad oda visiškai nelaidžia vandeniui. Pagal EN ISO 20344 standartą, „waterproof“ batai turi atlaikyti 80 minučių lietaus testą, bet tik jei jie nauji. Laikui bėgant oda praranda šią savybę, ypač jei nėra reguliariai impregnuojama. Geriau rinktis „water-resistant“ – tokie batai atlaikys trumpalaikį lietų, bet ne ilgesnį panardinimą. Be to, odos impregnavimas – ne vienkartinė procedūra. Pavyzdžiui, mano žieminiai batai po pirmo sezono prarado atsparumą vandeniui, nes nebuvau jų tepęs specialiu impregnatoriumi.
Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – odos kilmė. Jautiena, ožkena ir kiauliena – skirtingos savybės. Jautienos oda tvirčiausia ir ilgiausiai tarnauja, bet ji sunkesnė. Ožkenos oda plonesnė ir lankstesnė, todėl dažnai naudojama piniginėms ir pirštinėms. Kiaulienos oda – pigiausia, bet greičiau susidėvi. Jei gamintojas nenurodo odos tipo, greičiausiai tai pigiausia kiauliena.